<mods:mods version="3.3" xsi:schemaLocation="http://www.loc.gov/mods/v3 http://www.loc.gov/standards/mods/v3/mods-3-3.xsd" xmlns:mods="http://www.loc.gov/mods/v3" xmlns:xsi="http://www.w3.org/2001/XMLSchema-instance"><mods:titleInfo><mods:title>АБАЙТАНУ ІЛІМІНІҢ ДАМУЫ: КЕШЕ, БҮГІН</mods:title></mods:titleInfo><mods:name type="personal"><mods:namePart type="given">Албатыр</mods:namePart><mods:namePart type="family">Илесбек</mods:namePart><mods:role><mods:roleTerm type="text">author</mods:roleTerm></mods:role></mods:name><mods:name type="personal"><mods:namePart type="given">Қайратқызы</mods:namePart><mods:namePart type="family">Ақмарал</mods:namePart><mods:role><mods:roleTerm type="text">author</mods:roleTerm></mods:role></mods:name><mods:abstract>Шеті мен шегі жоқ, тағылымы телегей теңіз тереңге бойлаған әдебиетімізді жаңа кеңістікке өрлетіп, өрбітіп, тың серпінмен өрнектеген Абай Құнанбайұлы қашанда әр ұрпақтың жадында. Біртуар данышпанның өмірі мен өнерін зерделеуге талай тұғалар атсалысты. Абайтану – қай заманда болсын үздіксіз зерттелуі тиіс алып тақырып. Аталмыш ілім XX ғасырда бастау алғанымен, бүгінгі күнге дейін ойып тұрып орын алатын өзектілігін жоғалтпайды.&amp;nbsp;</mods:abstract><mods:originInfo><mods:dateIssued encoding="iso8601">2025-06-14</mods:dateIssued></mods:originInfo><mods:originInfo><mods:publisher>Hamkor konferensiyalar</mods:publisher></mods:originInfo><mods:genre>Article</mods:genre></mods:mods>